Ar bijai kutulio? Ir dar šiek tiek apie juoką bei vitaminus

Kutenimo anatomija

Jeigu net meilės jausmas aprašytas fiziologijos vadovėliuose, nereikia stebėtis, kad ir kutenimas turi fiziologišką apibrėžimą. Iš pradžių kutenimą smegenys priima kaip ataką, padidėja kūno įtampa, raumenų tonusas. Organizmas pasiruošęs gintis. Kai kito žmogaus ranka mus paliečia ir „nedaro nieko blogo“, smegenėlės siunčia signalus, kad „pavojus netikras“. Tokį įtampos atslūgimą mes suprantame kaip kutenimą. Tačiau ne visos kūno vietos yra vienodai jautrios. Juokingiausia būna ten, kur oda ploniausia, lengviausiai sudirginami neuroreceptoriai ir kurios vietos nepratusios prie dažnų lietimų. Tai pažastys, liemuo, pakinkliai ir padai.

Tačiau ne visada toks staigus prisilietimas yra malonus. Kutenimas labai susijęs su emocijomis. Kuo žmogus, kuris kutena, labiau patinka, tuo ir kutenimas malonesnis, o juoko būna daugiau. Kitas pojūtis yra kai pakutenti bando nepažįstamas ar nemėgstamas žmogus. Tokį prisilietimą smegenys registruoja kaip nemalonų. Dėl to senovėje kutenimas ir buvo kankinimo metodu, tačiau mirštama buvo ne nuo juoko, o iš skausmo.

Kodėl negalima pačiam savęs užsikutenti?

Dėl to, kad smegenys dar prieš mums pradedant save kutenti žino, kad nieko blogo sau nepadarytume ir registruoja tai kaip normalų prisilietimą.

pjūklai ir prisiminimai

Vieną dieną žiūrėjau tv laidą apie technologijos naujoves. Akis užkliuvo už diskinio pjūklo stabdžių sistemos “SawStop“, kuri išgelbės, o gal jau išgelbėjo, tūkstančius pirštų ir plaštakų.

©Šatas

Idėja iš tiesų geniali ir paprasta. Diskiniame pjūkle įmontuoti davikliai, jaučiantys paviršiaus įtempimą. Kadangi odos ir medžio ji skiriasi, stabdis reaguoja tik po kontakto su oda. Tuomet per 5 milisekundes (tai yra apie 6 kartus greičiau nei išsiskleidžia automobilio oro pagalvė) paleidžiamas aliuminio blokas į kurį susminga pjūklo dantys ir šis “sutraukiamas“  į vidų.
Kaip tai vyksta galite pamatyti šiame video.

Šis įrenginys, jau sėkmingai pardavinėjamas už Atlanto. Bet gerai pagalvojus, jis turi tris nemažus trūkumus.
1 – sistema suveikia po kontakto. Tai reiškia, minimalus susižeidimo pavojus išlieka;
2 – norint tokį daiktą įsigyti yra brangu, nes atskirai pjūklas ar stabdžių sistema neparduodami;
3 – po tokio “manevro“ reikia keisti tiek pjūklą tiek aliuminį bloką, o tai beveik 200 lt dydžio išlaidos.

Karštos dienos karštos naktys

Intro

Artėjant karščio bangai reikia pasirūpinti ne tik apsauga nuo karščio ar saulės dienos metu, bet ir naktį, t.y. miegant. Kodėl tai svarbu? Geram nakties poilsiui būtinos komfortiško oro sąlygos. Patalpõs temperatūrai esant didesnei negu 28°C kartu kyla ir kūno temperatūra. Per dieną, kambariui prišilus, naktį miegoti gali būti labai nemalonu ir netgi žalinga sveikatai. Kuo aukštesnė patalpos temperatūra tuo labiau tampame panašūs į šaltakraujus – miegant termoreguliacija nebe tokia aktyvi (žr. paveikslėlį) ir kūno temperatūra kyla. Kuo ji aukštesnė tuo aktyvesnė medžiagų apykaita. Ji kyla iš dalies dėl to, kad didėja fermentų aktyvumas, iš dalies ir dėl to, jog kūnas stengiasi atsivėsinti. To rezultatas – organizmas nepailsi, ryte atsibundame pavargę, nors nueiname miegoti laiku. Nekalbu apie negalėjimą užmigti dėl karščio.

Miegamasis saugus po užuolaidom

Ne kiekvieni namai gali sau leisti oro kondicionierius. Miegamąjį kambarį puikiai apsaugos visą dieną neatidengtos naktinės užuolaidos. Jos sulaikys nemažą dalį saulės spindulių, o vakare, einant gult, nebus taip karšta.