Kutenimo anatomija
Jeigu net meilės jausmas aprašytas fiziologijos vadovėliuose, nereikia stebėtis, kad ir kutenimas turi fiziologišką apibrėžimą. Iš pradžių kutenimą smegenys priima kaip ataką, padidėja kūno įtampa, raumenų tonusas. Organizmas pasiruošęs gintis. Kai kito žmogaus ranka mus paliečia ir „nedaro nieko blogo“, smegenėlės siunčia signalus, kad „pavojus netikras“. Tokį įtampos atslūgimą mes suprantame kaip kutenimą. Tačiau ne visos kūno vietos yra vienodai jautrios. Juokingiausia būna ten, kur oda ploniausia, lengviausiai sudirginami neuroreceptoriai ir kurios vietos nepratusios prie dažnų lietimų. Tai pažastys, liemuo, pakinkliai ir padai.
Tačiau ne visada toks staigus prisilietimas yra malonus. Kutenimas labai susijęs su emocijomis. Kuo žmogus, kuris kutena, labiau patinka, tuo ir kutenimas malonesnis, o juoko būna daugiau. Kitas pojūtis yra kai pakutenti bando nepažįstamas ar nemėgstamas žmogus. Tokį prisilietimą smegenys registruoja kaip nemalonų. Dėl to senovėje kutenimas ir buvo kankinimo metodu, tačiau mirštama buvo ne nuo juoko, o iš skausmo.
Kodėl negalima pačiam savęs užsikutenti?
Dėl to, kad smegenys dar prieš mums pradedant save kutenti žino, kad nieko blogo sau nepadarytume ir registruoja tai kaip normalų prisilietimą. Skaityti toliau ‘Ar bijai kutulio? Ir dar šiek tiek apie juoką bei vitaminus’
last patients