Archyvas pagal 2011 sausio

24
Sau
11

Vanduo iš čiaupo, vanduo geriamas?

Kartais, pasibaigus produktų galiojimo laikui galima pasikliauti skonio ar uoslės receptoriais. Tas pats ir su vandeniu. Galima numanyti kietas jis ar ne, persotintas geležimi ar chloru.

Nuo pat atsikėlimo į nuolatinę gyvenamą vietą prastai miegojau ir kankinausi, nes neskanus man buvo vanduo iš čiaupo. Nors prieš pora metų girdėjau, kad Vokietijoje vanduo labiausiai kontroliuojamas maisto produktas šalyje, o jo kokybė viena geriausių Europoje. Hmm… Kol ne tokie itin smagūs faktai – vieta kurioje gyvenu anksčiau buvo žinoma Urano baseinu. Prie pat namų ligoninė, jos kanalizacija taip pat, na ir namo senumas kuriame gyvenu.. Lifte parašyta, kad jo pagamanimo metai buvo 1984 – ieji… Skaityti toliau ‘Vanduo iš čiaupo, vanduo geriamas?’

Reklama
06
Sau
11

skaitomiausi

Paskutinius kelis mėnesius mano tinklaraščio aktyvumas lygus beveik nuliui, tačiau dar labiau nei anksčiau skaitinėju kolegas blogerius.

Dėl to, neseniai atrasto ir skaitomo Rokiškio netiesiogiai paskatinta sudariau savo skaitomiausius lietuviškus blogus.

► Daugiausiai pernai metais, turbūt, komentavau pas buržujų. Po šitiek nereikšmingų ginčų pagaliau pradedu suprast jo rašymo prasmę. Niekas nesako, kad jos visur būtina ieškoti. Bet juk taip atseit įdomiau(?!).

►Visiška priešprieša – PinkCity. Kažkur guli mano nebaigtas straipsnis apie spalvų poveikį psichinei sveikatai. Autorės cool down pilk yra antiagresinė spalva numeris 1. Naudojama kalėjimuose, kaip auklėjimo priemonė. Aš gal rinkčiausi haloperidolį, bet sako ir ši spalva padeda. Pozityvūs, proveržį turintys rašiniai!

►Du trumpai tačiau tiesiai į tarpuakį „kalantys“ blogosferos poetai – Scania ir Kalafioras;

►Neseniai atrastas kūrybiškas pgb.lt ir seniai, bet mielai vartoma Miesto vitrina;

►Geriausias interneto platybių foto randu pas Urborą;

►Diabetikų, greičiausiai, nemėgstamas puslapis – Gardumynai. Kepti nemoku ir tikrai nesiruošiu išmokti, bet pažiūrėti ir paskaityti įrašus man tas pats kaip pavalgyti. Esant norui pasigaminti ką nors nekomplikuoto ir skanaus, visiško virtuvės nulio mylimiausias blogas– kasuvalgyti;

►Dar vienas, mano galva, perliukas – ispano, pramokusio, ką ten pramokusio, išmokusio lietuviškai, blogas apie Ispanijos futbolo lygą. Kadangi kartais stebiu šiek tiek Ispanijos ir Vokietijos lygų rungtynes, o apie vokiečius niekas nerašo…

►Kai pasiilgstu Vilniaus – lytinis aktas, futbolas ir rokenrolas, man tai tipinio vilniečio blogas. Be to, žmonės, priglaudę likimo nuskriaustą gyvūnėlį nusipelno didžiausio respekto;

►Asmeninis favoritas – psichoterapijos seansas. Pas tokį psichoterapeutą neičiau, tačiau mielai stebėčiau, kaip jis terapina kitus.

06
Sau
11

naujametinis

Aje, ritas dienos, bėga metai, laikas grįžti iš pogrindžio.

O privertė visai paprastas dalykas – nepasveikinau savo skaitytojų ir neprilinkėjau Jums nieko. Čia gal šiek tiek narcistiška kaip rašyti, bet vis dėl to…

Iš pokalbių su savo kolegomis vokiečiais supratau, kad jie švenčių laikotarpiu pameta galvą, nušoka nuo proto, patenka į visiškos hipomanijos būseną. Pagrindinis galvos skausmas, kokios firmos telefoną anūkui pirkti, kokios spalvos mikrobangę išrinkti ir panašiai. Tada aš prisiminiau kunigo, kurio deja pavardės nežinau, sakiusio pamokslą prieš kelis metus Bernardinų bažnyčioj, trijų karalių šventės proga, žodžius. Tiksliau trijų karalių interpretaciją. Juk iš tiesų dovanojimo užuomazgą davė vis tik minėti išminčiai. Įdomiausia tai, kad jie neapmokėjo Betliejaus kaimo viešbutuko kad priimtų naujai iškeptą šeimyną, neatnešė kokių nors vystyklų ar panašiai. Jie nešė tai, ko turėjo daugiausiai – aukso, smilkalų ir miros. Argi kitaip?

vietoj kokybiškos interneto platuose rastos foto, telefoninis kadrelisTaip ir aš Jums noriu, pavėluotai palinkėti, kad stengtumėtės nevisuomet spėlioti kitų norų, o dovanoti tai, ko turite daugiausiai ir nebūtinai fiziniu pavidalu.

Linkiu metų tokių, kokių kiekvienas nusipelnė.