Archive for the 'CNS flow' Category

06
Sau
11

naujametinis

Aje, ritas dienos, bėga metai, laikas grįžti iš pogrindžio.

O privertė visai paprastas dalykas – nepasveikinau savo skaitytojų ir neprilinkėjau Jums nieko. Čia gal šiek tiek narcistiška kaip rašyti, bet vis dėl to…

Iš pokalbių su savo kolegomis vokiečiais supratau, kad jie švenčių laikotarpiu pameta galvą, nušoka nuo proto, patenka į visiškos hipomanijos būseną. Pagrindinis galvos skausmas, kokios firmos telefoną anūkui pirkti, kokios spalvos mikrobangę išrinkti ir panašiai. Tada aš prisiminiau kunigo, kurio deja pavardės nežinau, sakiusio pamokslą prieš kelis metus Bernardinų bažnyčioj, trijų karalių šventės proga, žodžius. Tiksliau trijų karalių interpretaciją. Juk iš tiesų dovanojimo užuomazgą davė vis tik minėti išminčiai. Įdomiausia tai, kad jie neapmokėjo Betliejaus kaimo viešbutuko kad priimtų naujai iškeptą šeimyną, neatnešė kokių nors vystyklų ar panašiai. Jie nešė tai, ko turėjo daugiausiai – aukso, smilkalų ir miros. Argi kitaip?

vietoj kokybiškos interneto platuose rastos foto, telefoninis kadrelisTaip ir aš Jums noriu, pavėluotai palinkėti, kad stengtumėtės nevisuomet spėlioti kitų norų, o dovanoti tai, ko turite daugiausiai ir nebūtinai fiziniu pavidalu.

Linkiu metų tokių, kokių kiekvienas nusipelnė.

31
Spa
10

prikelti mirusieji

Praėjusiais metais susirgau idėja pamatyti G.von Hagenso (buitiškai tariant „čia tas kur lavonus viešai darinėjo?“) parodą. Vieną kartą apie tai rašiau, kitą kartą mėginau ten nuvykti. Trečias kartas nemelavo. Paroda „Body Worlds“ viešėjo du kopūstus primenančiose patalpose, Leipcige.

Koks jausmas kai stovi eilėje į vieną iš savo svajonių? Smalsumas, kas ten vyksta už juodų sienų, po ryškiomis lempomis. Turiu pasakyti, kad tokio anšlago į muziejų nesu mačiusi. Na, pagalvojau, juk tai Body worlds. Kas gali būti įdomiau? Pasirodo gali. Medicinos mokslų, sausos teorijos ir dar kažkokių užsiėmimų pasekoje visiškai nesupratau ką aš toj parodoj veikiu. Nieko naujo. The good old human body. Tiesa, buvo pavaizduoti ir keli paukščiai, virtę tik smulkiomis susiraizgiusiomis kraujagyslėmis, bei žirafa, išdalinta į keliolika permatomų blynų. Skaityti toliau ‘prikelti mirusieji’

08
Spa
10

Sound therapy

Rezidetūros metu tenka susipažinti su plačiu terapijų asortimentu, kuris taikomas klinikos pacientams. Tai prasideda asmenine terapija pas psichologus ar psichoterapeutus, grupine terapija, tęsiasi su įvairiomis fizio-,ergo- ir muzikos terapijomis. Baigusiems 6-8 savaičių trukmės gydymą, galima tęsti ambulatorines terapijas – reguliarią muzikos terapiją (RMT) uždaroje grupėje, asmeninę pscihodinaminę psichoterapiją, dinaminę uždarą grupę ir t.t.

Geras dalykas šioj srityje yra tas, kad galiu viską išbandyti pati, kas puikiai rezonuoja su mano mąstymu. Tai nėra privaloma, tačiau patartina. Be to, puikus būdas tolimesnei specialybės raidai. Taip žinosiu daugumą terapijų ir galėsiu kryptingai jas skirti. Žinoma, tai nėra tas pats, negaliu galvoti kaip neurozės ar psichozės kamuojamas pacientas. Bet susidaryti įspūdį galima.

Ateityje manęs laukia grupės terapija, psichoanalizė, supervizijos. Šiuo metu išbandinėju ergo ir muzikos terapijas.

Sound therapy

Skaityti toliau ‘Sound therapy’

05
Spa
10

German rulez

Galvojau nesulauksiu kol turėsiu nuosavą internetą, be to  noriu kuo greičiau aprašyti savo naujus nuotykius. O kai mintis nepaleidžia, pamažu vystosi neurozė ;]

Emigranto dalia arba kelias iki pasirinkimo

Daugelis, na beveik visi mediciną studijuojantys studentai, arba tai ketinantys daryti moksleiviai, susiduria su pasirinkimu – o kuo būti. Mane tai kamavo 6 metus. Negerai dalintis patarimais, tačiau mano atveju buvo taip: stebėjau save procesuose. Kalti juodai ne man. Chirurgija ir tos pačios operacijos, prie nekintančios žmogaus anatomijos – ne man. Mikrochirurgija gal.. tačiau šansų į ją įstoti, mažiau nei nulis. Gryna terapija – ne man. Per daug vaistų ir per daug bėdavojimo. Nors šiais metais, mano nuostabai, sulaukiau nuomonių, jog esu apsigimus chirurgė (!?!?), vyrauja juk nusistovėjusi clishe – vikri ir didesnių apimčių nei norma moteris, gali būti chirurgė, drebulės stoto studentė – nelabai. Taip, tai yra iš tikrųjų.

Savo svajonių kelią  į psichoterapiją atidariau su knyga. Pasirinkau ją iš viršelio. Kaip visada. Kas kuo tiki.. kas likimu, kas simboliais. Taip atsitiko ir viskas – nuo pirmos savo darbo dienos kaip meilėje iš pirmo žvilgsnio. Nepastebiu kaip pralekia savaitė. Su muzikos terapeutais galiu diskutuoti apie klasikinę muziką, kuri yra svari terapijos dalis. Su ergoterapeutais apie savivokos elementus. O kur dar įdomiausios psichoterapijos detalės ateityje?! Skaityti toliau ‘German rulez’

09
Lie
10

pjūklai ir prisiminimai

Vieną dieną žiūrėjau tv laidą apie technologijos naujoves. Akis užkliuvo už diskinio pjūklo stabdžių sistemos “SawStop“, kuri išgelbės, o gal jau išgelbėjo, tūkstančius pirštų ir plaštakų.

©Šatas

Idėja iš tiesų geniali ir paprasta. Diskiniame pjūkle įmontuoti davikliai, jaučiantys paviršiaus įtempimą. Kadangi odos ir medžio ji skiriasi, stabdis reaguoja tik po kontakto su oda. Tuomet per 5 milisekundes (tai yra apie 6 kartus greičiau nei išsiskleidžia automobilio oro pagalvė) paleidžiamas aliuminio blokas į kurį susminga pjūklo dantys ir šis “sutraukiamas”  į vidų.
Kaip tai vyksta galite pamatyti šiame video.

Šis įrenginys, jau sėkmingai pardavinėjamas už Atlanto. Bet gerai pagalvojus, jis turi tris nemažus trūkumus.
1 – sistema suveikia po kontakto. Tai reiškia, minimalus susižeidimo pavojus išlieka;
2 – norint tokį daiktą įsigyti yra brangu, nes atskirai pjūklas ar stabdžių sistema neparduodami;
3 – po tokio “manevro” reikia keisti tiek pjūklą tiek aliuminį bloką, o tai beveik 200 lt dydžio išlaidos. Skaityti toliau ‘pjūklai ir prisiminimai’

28
Bir
10

vasarinis comeback’as

Nesinori tapti mirštančio blogo savininke. Įtemptas birželis – internatūra, valstybinis egzaminas, išleistuvės ir poilsis, per kurį jau teko ilsėtis nuo nieko neveikimo. Visą tą laiką užsirašinėjau ką noriu parašyti čia. Dėl to ne chronologine tvarka jus pasieks internatūros įspūdžiai, mintys apie pačias medicinos studijas, dar daugiau knygų aprašymų ir panašūs rašinėliai. Beje, ar minėjau? Birželio viduryje šiam tinklaraščiui suėjo metai! Dėl ko aš labai ir gal net dar labiau džiaugiuosi! Sudainuočiau odę skaitytojams ir komentuotojams. Tikrai, jei tik lakštingalėlė būčiau.

Paskutinis pasispardymas – chirurgija
Labai gerai – chirurgija
Skaityti toliau ‘vasarinis comeback’as’

08
Bir
10

A.Užkalnis – kelionių gurmanas ragavęs žiurkės

Ką pirmiausia daro studentas baigęs egzaminus? Dažnas bando nuraminti nuo mokslų ištinusią galvą. Pirmiausiai buvo šaltos maudynės dar nespėjusiame sušilti upės vandenėlyje, o antra – kokia nors knyga.

Kad knygos palaiko sveiką protą sesijos metu, žino visi prie kurių mokiausi – Bridget Jone‘s diary (Bridžitos Džouns dienoraštis), trečiame kurse, Istorijų žurnalai ketvirtame, LRT klasikos skaitomos knygos penktame, ir Andrius Užkalnis šeštame.

Requem Istorijoms

Prieš pradedant plačiau pasakoti apie naują A. Užkalnio knygą „Kelionių istorijos“ negali neprisiminti žurnalo „Istorijos“. Būtent ten yra dalis knygoje spausdintų istorijų, būtent ten aš atradau Andrių Užkalnį, Algimantą Čekuolį, Lauryną Dapšį, žavėjausi Liudo Masio ir Brigitos Balikienės ar Loretos Paškevičienės fotoreportažais. Neslėpsiu, kad ir su šiuo žurnalu net sieju du knygos trūkumus – jai labai trūksta jaukumą „priduodančio“ medžiaginio skirtuko ir didesnių, labiau iliustruojančių nuotraukų. Būtent tokios, atrodo niūrios ir debesuotos, nuotraukos trūko rašant apie Siciliją, kurią „galima nupiešti minkštu juodu pieštuku“. Kaip ir Paul Herbst fotografijų, kurios atrodo labiausiai tinka iliustruoti A. Užkalnio tekstams – kas skaitė šį žurnalą supras kodėl. Skaityti toliau ‘A.Užkalnis – kelionių gurmanas ragavęs žiurkės’