24
Sau
11

Vanduo iš čiaupo, vanduo geriamas?

Kartais, pasibaigus produktų galiojimo laikui galima pasikliauti skonio ar uoslės receptoriais. Tas pats ir su vandeniu. Galima numanyti kietas jis ar ne, persotintas geležimi ar chloru.

Nuo pat atsikėlimo į nuolatinę gyvenamą vietą prastai miegojau ir kankinausi, nes neskanus man buvo vanduo iš čiaupo. Nors prieš pora metų girdėjau, kad Vokietijoje vanduo labiausiai kontroliuojamas maisto produktas šalyje, o jo kokybė viena geriausių Europoje. Hmm… Kol ne tokie itin smagūs faktai – vieta kurioje gyvenu anksčiau buvo žinoma Urano baseinu. Prie pat namų ligoninė, jos kanalizacija taip pat, na ir namo senumas kuriame gyvenu.. Lifte parašyta, kad jo pagamanimo metai buvo 1984 – ieji… Skaityti toliau ‘Vanduo iš čiaupo, vanduo geriamas?’

06
Sau
11

skaitomiausi

Paskutinius kelis mėnesius mano tinklaraščio aktyvumas lygus beveik nuliui, tačiau dar labiau nei anksčiau skaitinėju kolegas blogerius.

Dėl to, neseniai atrasto ir skaitomo Rokiškio netiesiogiai paskatinta sudariau savo skaitomiausius lietuviškus blogus.

► Daugiausiai pernai metais, turbūt, komentavau pas buržujų. Po šitiek nereikšmingų ginčų pagaliau pradedu suprast jo rašymo prasmę. Niekas nesako, kad jos visur būtina ieškoti. Bet juk taip atseit įdomiau(?!).

►Visiška priešprieša – PinkCity. Kažkur guli mano nebaigtas straipsnis apie spalvų poveikį psichinei sveikatai. Autorės cool down pilk yra antiagresinė spalva numeris 1. Naudojama kalėjimuose, kaip auklėjimo priemonė. Aš gal rinkčiausi haloperidolį, bet sako ir ši spalva padeda. Pozityvūs, proveržį turintys rašiniai!

►Du trumpai tačiau tiesiai į tarpuakį „kalantys“ blogosferos poetai – Scania ir Kalafioras;

►Neseniai atrastas kūrybiškas pgb.lt ir seniai, bet mielai vartoma Miesto vitrina;

►Geriausias interneto platybių foto randu pas Urborą;

►Diabetikų, greičiausiai, nemėgstamas puslapis – Gardumynai. Kepti nemoku ir tikrai nesiruošiu išmokti, bet pažiūrėti ir paskaityti įrašus man tas pats kaip pavalgyti. Esant norui pasigaminti ką nors nekomplikuoto ir skanaus, visiško virtuvės nulio mylimiausias blogas– kasuvalgyti;

►Dar vienas, mano galva, perliukas – ispano, pramokusio, ką ten pramokusio, išmokusio lietuviškai, blogas apie Ispanijos futbolo lygą. Kadangi kartais stebiu šiek tiek Ispanijos ir Vokietijos lygų rungtynes, o apie vokiečius niekas nerašo…

►Kai pasiilgstu Vilniaus – lytinis aktas, futbolas ir rokenrolas, man tai tipinio vilniečio blogas. Be to, žmonės, priglaudę likimo nuskriaustą gyvūnėlį nusipelno didžiausio respekto;

►Asmeninis favoritas – psichoterapijos seansas. Pas tokį psichoterapeutą neičiau, tačiau mielai stebėčiau, kaip jis terapina kitus.

06
Sau
11

naujametinis

Aje, ritas dienos, bėga metai, laikas grįžti iš pogrindžio.

O privertė visai paprastas dalykas – nepasveikinau savo skaitytojų ir neprilinkėjau Jums nieko. Čia gal šiek tiek narcistiška kaip rašyti, bet vis dėl to…

Iš pokalbių su savo kolegomis vokiečiais supratau, kad jie švenčių laikotarpiu pameta galvą, nušoka nuo proto, patenka į visiškos hipomanijos būseną. Pagrindinis galvos skausmas, kokios firmos telefoną anūkui pirkti, kokios spalvos mikrobangę išrinkti ir panašiai. Tada aš prisiminiau kunigo, kurio deja pavardės nežinau, sakiusio pamokslą prieš kelis metus Bernardinų bažnyčioj, trijų karalių šventės proga, žodžius. Tiksliau trijų karalių interpretaciją. Juk iš tiesų dovanojimo užuomazgą davė vis tik minėti išminčiai. Įdomiausia tai, kad jie neapmokėjo Betliejaus kaimo viešbutuko kad priimtų naujai iškeptą šeimyną, neatnešė kokių nors vystyklų ar panašiai. Jie nešė tai, ko turėjo daugiausiai – aukso, smilkalų ir miros. Argi kitaip?

vietoj kokybiškos interneto platuose rastos foto, telefoninis kadrelisTaip ir aš Jums noriu, pavėluotai palinkėti, kad stengtumėtės nevisuomet spėlioti kitų norų, o dovanoti tai, ko turite daugiausiai ir nebūtinai fiziniu pavidalu.

Linkiu metų tokių, kokių kiekvienas nusipelnė.

31
Spa
10

prikelti mirusieji

Praėjusiais metais susirgau idėja pamatyti G.von Hagenso (buitiškai tariant „čia tas kur lavonus viešai darinėjo?“) parodą. Vieną kartą apie tai rašiau, kitą kartą mėginau ten nuvykti. Trečias kartas nemelavo. Paroda „Body Worlds“ viešėjo du kopūstus primenančiose patalpose, Leipcige.

Koks jausmas kai stovi eilėje į vieną iš savo svajonių? Smalsumas, kas ten vyksta už juodų sienų, po ryškiomis lempomis. Turiu pasakyti, kad tokio anšlago į muziejų nesu mačiusi. Na, pagalvojau, juk tai Body worlds. Kas gali būti įdomiau? Pasirodo gali. Medicinos mokslų, sausos teorijos ir dar kažkokių užsiėmimų pasekoje visiškai nesupratau ką aš toj parodoj veikiu. Nieko naujo. The good old human body. Tiesa, buvo pavaizduoti ir keli paukščiai, virtę tik smulkiomis susiraizgiusiomis kraujagyslėmis, bei žirafa, išdalinta į keliolika permatomų blynų. Skaityti toliau ‘prikelti mirusieji’

08
Spa
10

Sound therapy

Rezidetūros metu tenka susipažinti su plačiu terapijų asortimentu, kuris taikomas klinikos pacientams. Tai prasideda asmenine terapija pas psichologus ar psichoterapeutus, grupine terapija, tęsiasi su įvairiomis fizio-,ergo- ir muzikos terapijomis. Baigusiems 6-8 savaičių trukmės gydymą, galima tęsti ambulatorines terapijas – reguliarią muzikos terapiją (RMT) uždaroje grupėje, asmeninę pscihodinaminę psichoterapiją, dinaminę uždarą grupę ir t.t.

Geras dalykas šioj srityje yra tas, kad galiu viską išbandyti pati, kas puikiai rezonuoja su mano mąstymu. Tai nėra privaloma, tačiau patartina. Be to, puikus būdas tolimesnei specialybės raidai. Taip žinosiu daugumą terapijų ir galėsiu kryptingai jas skirti. Žinoma, tai nėra tas pats, negaliu galvoti kaip neurozės ar psichozės kamuojamas pacientas. Bet susidaryti įspūdį galima.

Ateityje manęs laukia grupės terapija, psichoanalizė, supervizijos. Šiuo metu išbandinėju ergo ir muzikos terapijas.

Sound therapy

Skaityti toliau ‘Sound therapy’

05
Spa
10

German rulez

Galvojau nesulauksiu kol turėsiu nuosavą internetą, be to  noriu kuo greičiau aprašyti savo naujus nuotykius. O kai mintis nepaleidžia, pamažu vystosi neurozė ;]

Emigranto dalia arba kelias iki pasirinkimo

Daugelis, na beveik visi mediciną studijuojantys studentai, arba tai ketinantys daryti moksleiviai, susiduria su pasirinkimu – o kuo būti. Mane tai kamavo 6 metus. Negerai dalintis patarimais, tačiau mano atveju buvo taip: stebėjau save procesuose. Kalti juodai ne man. Chirurgija ir tos pačios operacijos, prie nekintančios žmogaus anatomijos – ne man. Mikrochirurgija gal.. tačiau šansų į ją įstoti, mažiau nei nulis. Gryna terapija – ne man. Per daug vaistų ir per daug bėdavojimo. Nors šiais metais, mano nuostabai, sulaukiau nuomonių, jog esu apsigimus chirurgė (!?!?), vyrauja juk nusistovėjusi clishe – vikri ir didesnių apimčių nei norma moteris, gali būti chirurgė, drebulės stoto studentė – nelabai. Taip, tai yra iš tikrųjų.

Savo svajonių kelią  į psichoterapiją atidariau su knyga. Pasirinkau ją iš viršelio. Kaip visada. Kas kuo tiki.. kas likimu, kas simboliais. Taip atsitiko ir viskas – nuo pirmos savo darbo dienos kaip meilėje iš pirmo žvilgsnio. Nepastebiu kaip pralekia savaitė. Su muzikos terapeutais galiu diskutuoti apie klasikinę muziką, kuri yra svari terapijos dalis. Su ergoterapeutais apie savivokos elementus. O kur dar įdomiausios psichoterapijos detalės ateityje?! Skaityti toliau ‘German rulez’

09
Lie
10

Ar bijai kutulio? Ir dar šiek tiek apie juoką bei vitaminus

Kutenimo anatomija

Jeigu net meilės jausmas aprašytas fiziologijos vadovėliuose, nereikia stebėtis, kad ir kutenimas turi fiziologišką apibrėžimą. Iš pradžių kutenimą smegenys priima kaip ataką, padidėja kūno įtampa, raumenų tonusas. Organizmas pasiruošęs gintis. Kai kito žmogaus ranka mus paliečia ir „nedaro nieko blogo“, smegenėlės siunčia signalus, kad „pavojus netikras“. Tokį įtampos atslūgimą mes suprantame kaip kutenimą. Tačiau ne visos kūno vietos yra vienodai jautrios. Juokingiausia būna ten, kur oda ploniausia, lengviausiai sudirginami neuroreceptoriai ir kurios vietos nepratusios prie dažnų lietimų. Tai pažastys, liemuo, pakinkliai ir padai.

Tačiau ne visada toks staigus prisilietimas yra malonus. Kutenimas labai susijęs su emocijomis. Kuo žmogus, kuris kutena, labiau patinka, tuo ir kutenimas malonesnis, o juoko būna daugiau. Kitas pojūtis yra kai pakutenti bando nepažįstamas ar nemėgstamas žmogus. Tokį prisilietimą smegenys registruoja kaip nemalonų. Dėl to senovėje kutenimas ir buvo kankinimo metodu, tačiau mirštama buvo ne nuo juoko, o iš skausmo.

Kodėl negalima pačiam savęs užsikutenti?

Dėl to, kad smegenys dar prieš mums pradedant save kutenti žino, kad nieko blogo sau nepadarytume ir registruoja tai kaip normalų prisilietimą. Skaityti toliau ‘Ar bijai kutulio? Ir dar šiek tiek apie juoką bei vitaminus’