17
Bal
10

studentas stebuklų šalyje

Keistai prasidėjo paskutinis semestras. Keistai tęsiasi, tikriausiai taip ir baigsis. Mes, studentai, turbūt papildome visuomenės bambeklių gretas. Ir tik vienetai ką nors dėl to darys.

Paskutinis semestras

Sakykit ką norit, bet mus dulkino. Ir vis dar dulkina. Paskutinė sesija – truputį ne tokia kokios tikėjomės; egzaminai per savaitę; stojimo į rezidentūrą tvarka neaiški, keisti reikalavimai išvakarėse, keistesni pažadai ir dar ilgas ir nesibaigiantis sąrašas fokusų, kuriais džiugina mūsų fakultetas. Bet visi viską nurijom ir kramtom toliau.

Praktika

Nuo šiemet, po paskutinio kurso, studentai neturės metinės internatūros. Šešis metus klajojęs gandas pagaliau tapo kūnu ir krauju. Ją pakeitė dviejų mėnesių integruota praktika. „Studentą galima naudoti nekvalifikuotam darbui“ – citata iš trišalės sutarties. Tebūnie tai žingsnis į kvalifikuotą specialybę. Tebūnie.

Pirmas ciklas

Ir vienas iš keturių ->Akušerija – Ginekologija

Eina į pabaigą. Ir ačiū Dievui! Moteriškas kolektyvas. Ir viskas tuo pasakyta. Vyram ši specialybė yra ideali. Moterim pacientėm, vyras ginekologas yra idealus. Kam ardyti tokią idealiai ir konceptualiai susiklosčiusią situaciją?

Anyway – įgūdžių sąrašas ilgas – nuo elementarios nėštumo anamnezės (ligos istorijos) surinkimo iki normalaus gimdymo priėmimo (???). Visi puikiai suprantam, kad didžioji dauguma praktinių įgūdžių taip ir liks kažkur ateityje, kai mėginsim laimę rezidentūroj.

Skyrius, kuriame dabar esu, tiesą sakant, visai neblogas. Ten dirba nuostabūs specialistai (negaliu naudoti tik moteriškos giminės, nes tarp kelių dešimčių  moteriško personalo yra vienas vyriškis). Tačiau tiek streso vienoje vietoje dar nemačiau. Ir turbūt reik pratintis. Nes, “o dabar mane išgirskit” (©doc. E.Laurinaitis) – Lietuvoje arba sistema jus įtrauks, arba išspjaus. Daryti savo bus labai sunku. Dar nepastebėjot?

Vat taip ir jaučiuosi – kaip loterijoj. Reikėtų dar kartą rinktis – nuoširdžiai, nestočiau.

Advertisements

12 Responses to “studentas stebuklų šalyje”


  1. balandžio 17, 2010 21:53

    Sutinku, ypač dėl paskutinio sakinio. Aš iš viso Lietuvoj nestočiau niekur, jeigu būčiau žinojęs…

  2. balandžio 17, 2010 22:23

    Not so bad – viskas išgyvenama :)
    Lietuvoj nemažai studentų dulkina, tik vienus daugiau, kitus dar daugiau :)
    Pritarsiu Linui, kad jei reikėtų stoti, nebestočiau Lietuvoj, todėl jei baigiamuosiuos išsilaikau čiuožiu į UK magistantūron.
    Keep playin! ;)

  3. balandžio 17, 2010 22:34

    Kad sistema nedulkintų, reikia priimti sistemą. Tada galima kažkaip laviruoti.
    Tarybinės armijos pamokos :)

    • 4 nassa
      balandžio 17, 2010 22:49

      o tai laviravimą nereikėtų suprasti kaip lindimą šiknon? :D

      • balandžio 17, 2010 23:20

        Neee, čia tiesiog būtų įkritimas stačia galva į šūdų krūvą. Tą laviravimą reikia perprast ir įvaldyt :)

      • balandžio 18, 2010 07:58

        Cha, štai kur subtilus situacijos supratimas! :D :D
        Žinai, jei visada ant rožos parašyta, kad esi daaaug gudresnis už sistemą, neturėtum stebėtis, kad aplinka šiek tiek aštriau reaguoja atgal :D :D
        Bet jei iš pasirinkimų tėra tik lindimas šiknon – na ką, tada geriau rezistencija :D :D

      • 7 nassa
        balandžio 18, 2010 11:33

        jei konkrečiai medicinoj – laviravimas ant virvės ir yra lindimas šiknon – darys iš tavęs mokslininką jei reikės arba farmacijos kalę jei reikės. Nenorėsi – negausi nei pacientų nei mokslinio laipsnio. kitų kelių nėra. Realybė.

      • balandžio 20, 2010 10:13

        Aha, dabar tikiu :D Tarp kitko, tai armijoj buvo mažiau pasirinkimų, ne taip jau retai žmogus nusižudydavo, neištvėręs sistemos spaudimo. Arba nušaudavo ką nors prieš tai… Arba dar kaip nors stogas nuvažiuodavo :)
        Kad išgyventi – nėra reikalo lįsti kur nesueina, atvirkščiai – lindimas tik blogina padėtį. Gerokai blogina :D
        Et, bet kalbam vėjus – juk patirtimi negalim apsikeisti, todėl kiekvienas liksim prie savo įsitikinimo ;)

  4. balandžio 17, 2010 23:30

    Aš niekur ir nestojau, ir nesigailiu. Pusė klasiokų metė ką pradėjo ir neberanda kelio. Ale, bet tėvai man kaip pisa protą, taip ir nenustoja :)

    • 10 nassa
      balandžio 18, 2010 11:35

      reik išmokt negirdėt. dar senobiškai visi galvoja, kad vienintelis kelrodis šiam gyvenime yra diplomas.

      • balandžio 18, 2010 20:43

        Jau išmokau, bet teko pasikankinti. Seneliai išvis vos infarkto negavo ir niekaip nesuvokė, kaip aš dabar išgyvensiu. Galvojo, kad vsio, mano gyvenimas baigtas :))

        O tėvas iki šiol nerimsta. Dėstytojas, ne veltui. Ir vis papisa protelį, vis bando paauklėt mažą ir kvailą savo vaiką :)) Ale, kaip kada, kartais sunervina, kartais negirdžiu.

        Mano nuomone, diplomas kūl, bet tik tuo atveju kai jo nori ir mokaisi tai, ką nori, o ne ką reikia ir ko nereikia.

  5. balandžio 19, 2010 00:52

    Patikėk, KMU dulkina dar daugiau… Tiek gydytojai, o ypač slaugutės ir rūbininkės. Aš vis dėl to stočiau… Nors ir kokią niūrią ateitį mums piešia vyresnieji kolegos.

    Dėl sistemos – visiškai pritariu.. Arba tu su sistema, arba tu prieš ją, t.y. niekur.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: