Prisiminiau operaciją, kurioje galėjau vėpsoti iš arti, kai žmogui, tiesiogine to žodžio prasme, atvėrė širdį. Turbūt atėjo ir mano eilė, tiesa, lyriškai.
Istorijos yra angliavandeniai, jomis maitinuosi, jomis reikia maitinti savo smegenis.
Nuomonės yra baltymai, kurių reikia mažiau, bet jie ne ką mažiau svarbūs.
Ir yra mintys, ciniškos akimirkos ir žodžių junginiai – mikroelementai, be kurių kiekvieno tvirtas skeletas būtų tik balutė be šešėlio.
Viliaus Ančerio knygutė, tiksliau minčių rinkinys, į rankas įkrito pati, knygyne, kai siekiau kažkokio populiaraus viršelio. Gavau daugiau. Įkvėpimą.
Kai išsibalansuoju, jo mintys užkabina kitą stygą ir vėl dermė….
[skirta: scania-“visų formatų skaitytojai, vienykimės!”]
Advertisements
kas cia per operacija, kad sirdi atvertu?
I suppose, kardiochirurgai
o ka dare kardiochirurgai sirdies viduj?
atliko vaginalinę tonzilektomiją..
good one :D
eilėraštis – +20 karmos taškų.
ten visa knygutė tokia :]
Good one :D
Tai visgi nutraukė stogą…
das Dach, das Dach, das Dach fängt Feuer, aha yeah!