08
Lap
09

murmurando…

Turėdami girtų klausimų kreipiamės į krištolinį rutulį. Nes sako blaivūs, ar blaivieji, pasikliauna savo protu. Tegul sau.

Vyras – šiuolaikinė moteris? Paklausiau aš. Atsakymas išplaukė miglotas ir nesuprantamas. Gal aš savo kalbą pamiršau? Ir tada vyko tai kas turėjo vykti.

Rutulys serga!

Patikrinau jo regėjimo aštrumą,  – gal jis ne mano klausimą matė. Gal negirdi? Klausos tyrimas. CITO!
Blogai!
EKG, ir visa eilė instrumentinių tyrimų, nepaimsi kraujo ar kitų skysčių – juk nėra iš ko!

O ne! Reanimacija!

Jis gyvens?

Toliau gydymas jau nebeatitinka fundamentalių normų, greičiau tai ekstremali juvelyro konsultacija – poliravimas, šlifavimas…

Ko tik nepadariau, kad tas rutulys matytų. Daugiau už mane. Aštriau.

Kodėl tokie klausimai?
O kodėl ne? Iš tiesų, labai lengva sakyti – oi, jūs moterys, ir kas jus gali suprasti. Kuo toliau, tuo labiau galvoju, jog tapo atvirkščiai. Sunkiai sugaunami minčių srautai, norai, pasakymai.

Racionalumas jau nebe lyties privilegija, o gyvenimo būdas. Būdas, kurį renkasi moterys. Gal ir spėju tai, nežinau, juk rutulys mano dabar juk gydosi.

Aš kalbu apie vyrus, kurie, deja jau tik knygose ir geruose filmuose, yra galantiškumo riteriai ir žodžio meistrai.

Jokiu būdu nesakau, kad ir šiuolaikinė moteris įgijo gerų savybių – dėvim kelnes, yra netgi moteriškų kaklaraiščių, nešam savo krūtis į mokslą ar darbą, kuo toliau nuo naujagimio… o radikaliosios feministės netgi bando rašyti laiškus ant sniego. Kraupu. Moterys valdžios lyderės. Mano grupiokas Antanas būkštavo, jeigu dar ir premjerė būtų moteris, reikėtų jiems vaikščioti su sijonais…
Ką ir besakysi. O mes rūpinamės klimato “atšilimu“. Protai kaista.

Gal ir nieko, po 50-ies metų Vilnius turėtų tiesioginį priėjimą prie jūros. Skamba neblogai. Reiktų kampanijos – visi į darbą per senamiestį! Miesto Taryba visiems, kas neturi automobilių skirtų po tokį, ypač seną, kuris daug suvalgo ir daug išmeta į orą… Visiem pėstiesiems baudos. Truputį pakentėję galėtumėm žiemą vasarą – degintis ant dangoraižio stogo ir valgyti nuo Tauro kalno sumedžiotas jūrines lydekas…..

Čia vis mano rutulys. Matyt nepasveiko dar…

Reklama

15 Responses to “murmurando…”


  1. lapkričio 8, 2009 17:10

    Jei galvosi apie moteris ir feminizmą apskritai – tai jos to nusipelnė. ir jie taip pat to paties nusipelnė! :D
    O jei apie atskirus atvejus – tai čia judėjimas ar -izmais nė nekvepia. Kažkas ieško nežino ko nori, kažkas čiumpa bile ką, kad tik turėtų progos nusivilti, kažkas tingi būti žmogumi…
    Kai žiūri į atskirą žmogų – viskas aiškiai matosi ir be -izmų.
    Gaila, kad savęs taip nematom :D

    • 2 nassa
      lapkričio 8, 2009 21:05

      judėjimas ar ne, tačiau nori nenori esi įtakojamas tos bangos. Kas jeigu ne emancipuotos moterys pasėjo velnio sėklą toms, kurios dvejojo tarp dujinės ir vaikiškų šliaužtukų.
      O aiškiausiai žmogus matomas kompiuteriniame tomografe :D visas, be jo pažiūrų, be nukrypimų. Taip kaip ir turi būt

      • lapkričio 8, 2009 21:34

        Bangos, aišku, įtakoja. Bet tik nerimtai kalbant. Kiekvienas žmogus pats atsako už savo poelgius – prieš savo gyvenimą. Paskui savo gyvenimui nepasakysi, kad dariau -izmo vardu :D
        Emancipuotos moterys tik atrodo laisvesnės. Jos turi kur kas daugiau įsipareigojimų. Ir mažiau galių – emancipuota mama virs vaikams košę iš meilės, ar iš pusfabrikačių? ;)
        Didžiausia klaida, kad „dujinė ir vaikiški šliaužtukai“ rodomi kaip visiška degeneracija.
        Na, meskim tas emocijas – jei apibendrinti tai, ką aš noriu pasakyti – tai emancipacija yra proto pasirinkimas vietoje širdies. Tai tėra kelias pas brangius psichologus, ir tiek.
        Beje, ką rodo tomografas – tai dar daktaras turi paaiškinti :D

      • 4 nassa
        lapkričio 8, 2009 21:43

        emancipuota mama apskritai gerai skamba :D tačiau kitavertus, jose taip pat plaka širdis, ir jeigu ji pasirinko protą, taip jai liepė širdis. Juk kitaip ir negalėjo būt.
        Su tomografo pavyzdžiu, tarkim jau su gydytojo paaiškinimu, norėjau pasakyti, jog kas tu bebūtum – karalius, žirgas, pėstininikas ar rikis, žaidimo pabaigoj atsidursi toj pačioj dėžėj. IŠkreipta sąmonė kreipia fiziologiją. Taigi prieš psichologą reikės lankytis pas terapeutus, nes kad tai proto liga, diagnozuota bus ne iš karto :]

  2. lapkričio 8, 2009 20:59

    Perskaitęs pasijutau baisiai “ištyčiotas“… :( Nors tiesos iš vienos pusės manau yra, ir gana nemažai :)

  3. lapkričio 8, 2009 21:06

    P.S. Ten turėjo būti “ištyčiotas“ :D pataisyk jei gali, ačiū :)

  4. lapkričio 8, 2009 21:53

    Apie nykstantį galantiškumą ir žodžio meistrystę tai čia reiktų pačių moterų klaust, kaip vienas toks Jurijus vieno tokio Justo klausė “a tau to reikia išvis?“. Kalbu apie tai, kad surezgus sakinį, kuriame daugiau kaip 10 žodžių neskaitant jungtukų, dailiosios lyties atstovės akyse išvysti “WTF?“ arba pastaroji apskritai nudelbia akis.

    • 9 nassa
      lapkričio 8, 2009 21:59

      na aš čia gal į asmeniškumus nulindau :) turėjau galvoje absoliučiai teisingiausius mano galva A.Diumos muškietininkus. Taip, juos palyginau su Č.Bukowskio herojumi – H.Činaskiu (http://www.mutineermagazine.com/img/blog/henry_chinaski.jpg) visa tai tam, kad skirtumas būtų labiau akivaizdus.
      O galantiškumas.. ajė, opi tema :) gerai pagalvojus prisiminčiau kokį vieną kartą per mėnesį kai pavyko pastebėti jo apraiškas kasdieniame gyvenime.

      man dabar įdomu pasidarė :) o jeigu aš užduočiau klausimą, Jurijaus stiliumi – “a ko jum reikia iš vis?“ Tarkim, mainais į mano nuolat minimą galantiškumą, kad ir… :)

      • lapkričio 8, 2009 22:06

        Atsakymas – literatūriniuose pavyzdžiuose :D Pažiūrėk, kokiose knygose vyrai galantiški. Tai va – šalia jų yra moterys, dėl kurių norisi būti galantiškais :D
        Kas čia neaiškaus?! :)

      • 11 nassa
        lapkričio 8, 2009 22:23

        viena gera tiesa :) beigi akmuo į mano daržą :D tačiau tai irgi dažnai tėra “circulus vitae“ žaidimo dalis..

  5. lapkričio 9, 2009 12:25

    Yra dovana, dovanotojas ir dovanos gavėjas. Dovanotojas svarsto, ko gi gavėjas norėtų dovanų. Ir turiu įtarimą, kad jis veikiausiai nuspręs, kad galantiškumas – juokinga, moraliai pasenusi dovana, kuri gali būti net ir išjuokta. Tai kaip šiuolaikiniame moderniame interjere (šaltame, baltame ir tik su būtiniausiais baldais) – staiga nei iš šio, nei iš to atsiradusi senovinė, krivarpų išgrąžinta indauja.

  6. lapkričio 9, 2009 14:09

    jo tas sheewee tai nesamone visiska, kazkokia kova pries gamta, neturetume minties kad vaikus [gal] po desimt metu maitint reikes tai gal ir krutis nusipjautume? ;]
    apie ideja “siusiok kaip vyras“ sklande gandai jau pries gerus 5 metus, tada popieriniai panasios formos “tualeto palydovai“ buvo vadinami “sisiuko draugais“. tie bent jau buvo vienkartiniai (minusas – islaidos), o sie – plaunami, fech!

    bet ne viskas ka rasai mano nuomone blogai, deveti kelnes patogu, o kad valdzioj moterys manau labai sveikintina, as asmeniskai laukiau tokio laikmecio.

    • 15 nassa
      lapkričio 9, 2009 14:36

      girdėjau aš apie tuos popierinius shewee – vadinosi “pistacia“ :D

      aš ir nesakau kad kelnės blogai, bet jos irgi šiek tiek prisidėjo prie seksualinės revoliucijos


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: