Nereikia baigti psichologijos mokslų, kad suprastum, jog Lietuva ir jos gyventojai serga viena liga – Morbus cvekorum ©K.Saniukas (liet. cvekas galvoj, cvekas = vinis). Užtenka pažiūrėti knygynų perkamiausių leidinių top 10 ir suprasi. Na gerai, aiškiau bus įsijungus TV.
Be to, kasdien kas nors būtinai pacituos iš “šv. Statistikos lobyno“. Mes žudomės, mes nelaimingi, mes geriam, mes nedirbam, mes skurstam.. pamparampampam. Sakau aš, ir teigiu – sakyk žmogui kasdien, kad jis kiaulė ir tas pradės kriuksėt.
Kol esu gyva, nebankrutavus ir sveikom kepenim, jaučiu kokį tai priekaištą. Panašiai, kai į paskaitą susirinkusi 1/9 kurso išklauso pamokslą, dėl tų kurie neatėjo. Panašiai.
Dainius kartą vietoje ir laiku pasipiktino – kodėl mes ieškom kito žmogaus kai liūdna, blogai, kai depresija. Kodėl pavydim išsišiepėliam, laimingiem, kodėl. Kodėl? Kodėl?
Viskas parašyta čia. O patarimą, kuriais, beje, negalima iš principo dalintis, vis tiek turiu. MOTYVUOKIS ŽMOGAU. Neskaityki knygų su lengvabūdiškais pasiūlymais, nesilaikyk serotonino dietos, nevaikščiok į soliariumus, nebumbėk draugui (tai nėra lygu sveikam išsikalbėjimui!), o motyvuokis!
Šis vaizdas periodiškai atsiduria ant mano kompiuterio darbalaukio, mobiliuose telefonuose, mintyse, ant plaštakos. VISUR!
Nereikia laukti kol gerumas ar draugystė paplekšnos per petį. Smagu, kai tai daro kiti, reikia ir būti tuo KITU!
Tikiu, kad gera nuotaika kainuoja. Vien šypsantis, anatomiškai kalbant – tempiant musculus risorius (liet. juoko raumuo), sunaudojama kažkiek energijos, o kur dar kiti – dvasiniai ištekliai. Jeigu tai bus daroma nuoširdžiai, tikiu, kad rezultatas bus, jau vien dėl to, kad mes – iš prigimties egoistai (o ne kokios tai viensparnės būtybės, kuriom reikia dar tokios pat, kad galėtum skrist… wtf?), o kūdikystėje išmokta socialinė šypsena niekur nedingsta ir užaugus. Lygiai kaip kad valgant šokoladą niekada negali būti piktas ar paniuręs (išbandyta!), lygiai taip retas gali atsilaikyti prieš šypseną (kur buvus kur nebuvus socialinė šypsena, tadaaa!).
antroje pastraipoje peiki tą patį, ką rašai pirmoje. šitas postas labai silpnas. imho
imo būna, kartais sekasi, kartais nelabai … :)
Būtų užtekę tik paveiksliuko su tuo užrašu ir tos teksto dalies po juo :) įkvepia…įkvepia šypsotis… =) ir valgyt šokoladą :D
:) a tada mano galva dėstymo nebūtų. Tačiau, dėkinga už Tamstos nuomonę!
Ačiū už geros nuotaikos dozę ;]
:)