profesinis žargonas

Kai paskaitos ir seminarai tampa pratybos valiai ugdyti, išsisukti galima tik šaipantis iš savęs ar kitų.

Šios dienos „perliukai“

Šeimos medicinos daktaras, profesorius:

apie vaistų sąveiką – „jau kaip teofilinas mėgsta makrolidus! Tik ir laukia, kol sutiks“;

apie rūkymą – „na, gal ir nesirgsite Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet užtat sirgsite vėžiu daugiau.. “;

apie haloperidolį – „vaistai gi nori pabėgti iš organizmo, jie to ir laukia. Kad greičiau išvarytumėte haloperidolį jums tereikia parūkyti ir gerai pavalgyt“;

apie azitromiciną – „Jis neina per CYP‘us, tačiau klaritromicinas santykiauja su visais. Nors tiek gerai, kad tas santykiavimas nuspėjamas.“;

apie studentų sugebėjimus gauti naujausių knygų elektronines versijas – „Mūsų šalis biedna, tačiau bent jau hakeriais nesiskundžiam“;

Vaikų ligų gydytojas, profesorius:

apie buvusią SAM ministrę J.Degutienę „ji priėmė tik kelis protingus įstatymus, vienas iš jų – uždraust rifampicino naudojimą bendroj praktikoj“;

apie antibiotiką „atgaivino ampicilino potenciją“;

apie žvakučių farmakokinetiką „jei žvakutę įkišim į tam tikrą užpakalio trečdalį, jos veikliosios medžiagos aplenks kepenis“. Studentų išvada – pirmiau reikia kišti liniuotę;

Klinikinės farmakologijos paskaita:

Dėstytoja- “jums tereikės žinoti ~120 vaistų, gal dar mažiau, priklausys nuo specialybės“. Studentas Ernestas– “tuomet būsiu paracetamologas“ ;

Tanatopraktikas per lavono preparavimą:

Išėmus plaučius sakau – „o, matyt daug rūkė“

Atsakymas – „ne, tiesiog Vilniuj dviračiu į darbą važinėjo“.