08
Rgs
09

kvalifikacijos kėlimas pacientams

Yra daugybė meno rūšių. Ir tik nedaugelis žino vieną svarbiausių – meną sirgti. Gal, jeigu būtų metų paciento rinkimai, ligų kamuojami žmonės ir pasistengtų bei padidintų savo indėlį sveikimo link.

Skamba absurdiškai? Jeigu jūs nežinote, tai aš priminsiu, sveiksta pacientas, ne jį gydantis gydytojas, juo labiau patariantis vaistininkas ar kaimynė. Be daugybės reikalavimų medikams, kartais ir nesuvokiamų protu, galima pagalvoti, kokie reikalavimai galėtų būti taikomi pacientams, nes neretai prie gydymo nesėkmės prisideda ir jis pats.

1. išmokti stebėti save -juk pasakymas “man kažkada pradėjo tę krapnoti iš nosies” ir panašūs abstraktūs prisiminimai tik duos prielaidą skirti daugiau tyrimų ar vaistų (laikas, pinigas, daugiau pinigo..). Jeigu supratote, kad kažkas netaip, nebūtina iš karto kažkur kreiptis, svarbu įsidėmėti nuo ko tai prasidėjo, kaip tęsėsi ir panašiai.

2. bendradarbiauti su gydančiu gydytoju. Bendradarbiavimas ir pasitikėjimas yra du skirtingi dalykai. Idealiu atveju yra abu. Pradžiai užtenka vieno – bendro darbo. Jeigu gydytojas išrašo antibiotikus, kuriuos reikia gerti dukart per dieną, 7-ias paras, vadinasi jis žino ką sako, o ne parenka iš lempos. Pagrindinė klaida – blogas vaistų vartojimas. Sutinku, yra daug nusiteikusių prieš antibiotikus. Tokiu atveju pasakykite tai gydytojui, kad neketinate jų gerti. Kitu atveju gausis “tuščias gydymas”. Gydytojas šventai tikės, jog jūs vartojate vaistus kaip pridera, o jūs nevartosite, nesveiksite ir galvosite, jog gydytojas nieko neišmano. Su antibiotikais draugauti rimtai reikia ir dėl to, jog netinkamas jų vartojimas didina jiems atsparių, ligas sukeliančių mikroorganizmų atsparumą.

3. mąstyti logiškai. Sutinku, yra medikų kurie “grybauja”. Aš linkusi tikėti, jog ne iš piktos valios. Dėl žinių stokos ar dar ko.. na nesvarbu. Tačiau pvz., jeigu jūs esate mergina, ir einate tirtis lytinių hormonų ir jau nuo 9-tos klasės žinote, jog kažkas ten, tikriausiai hormonai, svyruoja ciklo metu, todėl slaugytojos, imančios kraują reikėtų paklausti ar ciklo diena tinkama tirtis atitinkamus hormonus. Panašiai ir perkant vaistus. Tarkim išrašo jums xylometazolin’o (lašų į nosį), apie kurios informacijos apstu, ir sužinote (jeigu jums nepasako), jog vartoti dažnai šio vaisto negalima. Tai kodėl vaistinėje paliekat iki 6-ių kartų didesnę sumą už tą patį vaistą tik tirštesnį bei su a-la patogesniu dozatoriumi?? Atrodytų, paciento reikalas. Tačiau pasirinkęs brangesnę prekę, jis gali pasąmonėje suvokti, jog ir toliau gydytojas išrašinės brangius vaistus. Iš esmės, turi būti išrašomi vaistai TIK su VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS pavadinimu, o jau kokio brangumo ir firmos, jau jūsų reikalas. Na, žinoma ir vaistininko ;], kuris neretai yra ir “verslininkas”!

4. geriausias bendro darbo rezultatas – šis duetas (kaip minimum) turi dirbti taip, jog išėjęs pacientas daugiau nebegrįžtų. Dažniausiai esti priešingai. Tai ypač praktikuoja vyrai, laukia iki paskutinės minutės, praserga daugybę ūmių atakų, kurių tinkamai ir laiku nepagydo, tuomet procesas tampa lėtinis taigi – nepagydomas. Hiperdiagnozė yra geriau, negu jokios diagnozės, girdėjau kažkada sakant ;]

5. remti mokslą – o tai yra paprasčiausia, leisti apžiūrimam  interno, rezidento, svarbiausia – studento. Grįžtamasis ryšys – studentai mokysis ne iš atvejų, parašytų skaidrių prezentacijoje, muliažų ar blogiausiu atveju – knygų, o iš pačio geriausio – GYVO paciento.

ojojojDabartinėm sąlygom, kurias gali pasiūlyti gydymo įstaigos, dirbti visiškai nesinori. Viena iš priežasčių – pacientai. Vėl gaunasi užburtas ratas, kai finale abi pusės lieka nepatenkintos.

Pamokančios citatos/mintys iš paskaitų užrašų:

Tualete skaitysi hemorojų įsigysi!

– Jeigu vartojate vaistus atminčiai ar protui lavinti, pirmiausia įsitikinkite ar bent vieno iš jų turite

– Vaistas veikia gerai, išskyrus kai blogai

Advertisements

12 Responses to “kvalifikacijos kėlimas pacientams”


  1. rugsėjo 9, 2009 00:27

    Amen.

    Būtų super, kad visi pacientai šitai perskaitytų ir į galvą įsidėtų. Sveikesni būtų, gydytojai laimingesni ;).

    • 2 nassa
      rugsėjo 9, 2009 00:47

      utopiška šiek tiek, juk ir taip sergi, tai dar bala žino ko reikalauja iš tavęs. Be to, blogesnių pacientų už susirgusius gydytojus nerasi :D

      • rugsėjo 9, 2009 17:39

        Pritariu ;). Ir dar kai gydytojų giminės serga, tai skyriuje visi ant galų pirštų vaikšto.

        Viena dėstytoja sakė, kad gydytojai yra kolegoms žiaurūs – neužjaučia, kai šie blogai jaučiasi… Ji ėmė pavyzdį apie gydytoją, kuriai yra sunkus PMS – juk reik budėti ir pan., niekas nuo to neatleidžia, lengvesnio darbo neduoda…

  2. rugsėjo 9, 2009 16:10

    Man neseniai irgi buvo užėjęs „specialybės“ streikas ar kaip čia pavadinus :)). Kalbėjau apie programuotojus ir žmones..

    Šiaip sutinku pilnai, jog reikia kalbėtis su gydytoju, kitaip nieko nebus.

    Buvau kartą, jog skaudėjo pėdą ją šiek tiek įtempus (lyg plaukiant kraulio būdu), atsirasdavo gumbelis ir toks stiprus skausmas… Kentėjau, nes nelabai trukdė — dažniausiai skaudėdavo po krūvio, jau vakare, kai guli lovoje. Nuėjau pas šeimos gydytoją, išrašė siuntimą pas kitą gydytoją (bijau apsirikti, tad manau, jog jis ortopedas, bet tuo pačiu ir traumas apžiūri, tad specialybės kaip ir nežinau). Atėjau sveikas gyvas (vidurdienį), pasakiau, jog įtempus, po krūvio kartais skauda (tas kartais — į savaitę porą kartų būna, būna ir į mėnesį porą kartų). Tai paguldė, liepė įtempt — taigi nieko nėr! Galvoja jis.. Sakau „Gal dėl to kalta mano pilnapadystė?“ (Aš pas jį ne pirmą kartą einu dėl to, bet tai — ne priežastis tylėt, pagalvojau.). Suvertė kaltę pilnapadystei, išrašė padelius. Juos nešioju jau apie 7-8 mėnesius, bet skausmas, deja, nuo to nemažėja. Gal jis retesnis..

    Gal ir teisingai išrašė tuos padelius (neskaičiuoju, kas kiek laiko būna, bet sumažėję, tai tikrai), bet jei jau atėjau vienas, šešiolikmetis (kuris dažniausiai nelabai žino, kokiom ligom prasirgo) — negi sunku pasiimti tą velnio knygutę ir pasižiūrėti? Maniau, kad jis tą jau buvo padaręs.

    Gydytojo nekaltinu, žmonių buvo už manęs tikrai daug, tad gal ir nespėja. Ir tos ligų istorijos knygutės tikrai neanalizavau, gal nėra ten aiškiai parašyta, kas man yra.. Bet faktas — jei nebūčiau pasakęs, jog man pilnapadystė, padelių nebūtų išrašęs. Matėsi iš pasikeitusio veido, kai staiga suvokia :)…

    • rugsėjo 9, 2009 17:42

      Anamnezė – toks dalykas, kai ligonis pamini kokiom ligom sirgęs. Vienų reik traukti po žodelį, kiti vos pravėrus duris ima pasakoti. Gydytojas turėjo paklausti… Bet šaunuolis, kad pasakei ;).

      • rugsėjo 9, 2009 18:19

        Nebūčiau pasakęs, nebūtų žinojęs :). Prasidėtų arba ligų istorijos skaitymas arba „čia viskas normaliai“ :)

    • 7 nassa
      rugsėjo 9, 2009 19:50

      šiaip tai pilnapadystė neturėtų būti taip sunkiai pamatoma. anyway, jeigu toliau skauda, aš ieškočiau kito speco, kad ir su kokiu kineziterapeutu pakalbėčiau. Jei esi vilnietis, galima ką nors ir sugalvot ;]

      • rugsėjo 9, 2009 20:49

        Tai kad tas skaudėjimas toks nenuolatinis, tiksliau, per retas, jog reikėtų varstyt duris. Va išsitirt pilnai organizmą bei žarnyno veiklą norėčiau. Bet ale kainuoja, spėju, be proto daug :(

  3. rugsėjo 10, 2009 19:20

    2. Kiek teko susidurti, tai medikamentai skiriami be jokių paaiškinimų, dar padalinant ir reklaminių bukletėlių. Gydytojo meistriškumo viršūnė – klausimas ar nesi alergiškas skiriamiems vaistams, greičiausiai tikintis atsakymo su pilnu savo genomo išaiškinimu (atsakymas “nežinau” traktuojamas kaip “nealergiškas”). Teko man ir slogą gydytojų nurodymu antibiotikais gydyti ir homeopatiniais burtais (papildant nuskausminančiais) sinusitą varyti. Patirtys iš privačių Vilniaus klinikų jeigu ką.
    3. Perku tuos medikamentus, kuriuos išrašo, apie alternatyvas kaip taisyklė niekas neinstruktuoja, o kiekvienąkart knisti vaistai.lt nebūna laiko.
    4. Na taip, pusdienį prasėdėti valstybinėje gydymo įstaigoje ar kloti ~100 LTL už 10 min. apsilankymą privačioje vos tik kas suskausta. Prašmatnoka, dar žinant, kad valstybininkas apsiribos paskirdamas reklaminių vaistų, o privatusis pasiųs tirtis ir sugrįžti po savaitės dar 10’iai min. Smagiausia, kad ir vienur ir kitur į pacientą žiūri kaip į įkyrią laboratorinę pelę.
    5. Kam juos mokyti, vistiek į D. Britaniją išvažiuos :/.

    O apie dantistus/odontologus geriau išvis patylėsiu.

    • 10 nassa
      rugsėjo 10, 2009 19:56

      2. Privati klinika nėra kokybės rodiklis. Aišku nesąmonė, kai turi pats sukt galvą, ar gydymas adekvatus ar nelabai. Tačiau reikia nusiteikti optimistiškai ir susirasti gerą gydytoją. Ko ir linkiu
      3.geriausia knistis vvkt.lt Žinoma, ten specifinių žodžių daug, bet galima bandyt ieškot ir su kuo nors pasikonsultuot.
      4.na čia akivaizdžiai bloga patirtis, nebandysiu ko nors teisint. Tiesiog visuomet reikia kritiškai įvertinti vieną ar kitą naujai atsiradusį simptomą, dalyvauti profilaktikos programose ir tikėtis geriausio :)
      5. Žinoma, pritariu. Lietuva juk į vieną investuoja apie 80 tūkst. Lt, ir tai už tai kad vadovėlius išmoktume skaityt ir rašyt kaip žurnalistai, o po to nuvažiavę britus kaip išalkę vilkai šviežios mėsos griebtumės.Už tokią nuomonę tik pasveikint galiu

      • 11 Vardas
        rugsėjo 18, 2009 15:40

        2. Visai galėtum įsukti blog’o įrašą “Kaip rasti/atpažinti gerą gydytoją?” :-).


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: