pjūklai ir prisiminimai

Vieną dieną žiūrėjau tv laidą apie technologijos naujoves. Akis užkliuvo už diskinio pjūklo stabdžių sistemos “SawStop“, kuri išgelbės, o gal jau išgelbėjo, tūkstančius pirštų ir plaštakų.

©Šatas

Idėja iš tiesų geniali ir paprasta. Diskiniame pjūkle įmontuoti davikliai, jaučiantys paviršiaus įtempimą. Kadangi odos ir medžio ji skiriasi, stabdis reaguoja tik po kontakto su oda. Tuomet per 5 milisekundes (tai yra apie 6 kartus greičiau nei išsiskleidžia automobilio oro pagalvė) paleidžiamas aliuminio blokas į kurį susminga pjūklo dantys ir šis “sutraukiamas”  į vidų.
Kaip tai vyksta galite pamatyti šiame video.

Šis įrenginys, jau sėkmingai pardavinėjamas už Atlanto. Bet gerai pagalvojus, jis turi tris nemažus trūkumus.
1 – sistema suveikia po kontakto. Tai reiškia, minimalus susižeidimo pavojus išlieka;
2 – norint tokį daiktą įsigyti yra brangu, nes atskirai pjūklas ar stabdžių sistema neparduodami;
3 – po tokio “manevro” reikia keisti tiek pjūklą tiek aliuminį bloką, o tai beveik 200 lt dydžio išlaidos.

Kai ieškojau info apie šį ‘sawstop’ mechanizmą, akis užkliuvo už vokiečių informatikų sukurto prototipo.
Esmė – stabdis įmontuojamas virš pjūklo. Jame yra jutiklis, kuris atskiria medį nuo odos. Mechanizmui sureagavus, ranka sustabdoma apsaugos, kuri yra virš pjūklo.
Pranašumai prieš amerikietiškus stabdžius: nebūtinas kontaktas, nebūtina nieko keisti, pakėlus apsaugą galima dirbti toliau.

Kokio velnio aš apie tai rašau? Čia jokiu būdu ne reklama. Tiesiog pamačius šį reportažą prisiminiau 2007-uosius. Tais metais kaip tik turėjome plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje ciklą, kuris pavasarį šventė savo 25 metų skyriaus įkūrimo jubiliejų. Įsiminiau dovaną, kurią kolegos  mikrochirurgai padovanojo vedėjui – įrėmintą pjūklą, žargonu “zeimeriu” vadinamą. Jo “dėka” mikrochirurgai turi darbo. Pjūklo padarinių operacijos yra vienos iš dažnesnių jų rutinoje. Kai pagalvoji, tokios apsaugos sistemos paliktų juos be darbo. Juokauju ;] Iš tiesų pjūklai visada man primena ir metus prieš įstojant į mediciną, kai mano tėtis pjaudamas lentas nusipjovė piršto galiuką. Kai apžiūrinėjau pirštą, kol kiti vimdėsi nuo kraujo ir pažeistų audinių, išgirdau pasiūlymą – kad jau tokia drąsi ir nebijai kraujo, tai gal į mediciną stok! :)