Terapinė kava ir vaikų siaubas. arba – sapnuoti psichiatriją draudžiama

Prieš savaitėlę baigėsi vidaus ligų ciklas. Kadangi jaučiaus kaip trijų mažamečių vaikų motina, dar studentė, dar ir dar belekas neaprašiau įspūdžių.

Vidaus ligos

įtraukė nuo pirmos minutės „čia tavo stalas, čia tavo kėdė, čia tavo palata ir čia tavo pacientai“. Valio! Aišku, tai buvo žaidimas, bet net ir netikra atsakomybė vežė. Personalas visiškai malonus, profesionalus ir atsidavęs. Viskas būtų gerai, bet..

happy end (?)

Vienų džiaugsmui, kitų gal ir giliam liūdesiui  ši istorija sulaukė pabaigos!

Atkreipkite dėmesį į datas (2 psl.)

Nuoširdaus ir malonaus bendradarbiavimo! Ir sėkmės tiem 10-iai studentų! Na aš čia labai, labai ironiškai pasakiau.. nepykit, juk prisiskaičiau tiek (ne)smagių ginčių, kad nė nesitiki.

Atnaujinta: na, pasirodo vilniečiai neketina rankų sudėt. Išnagrinėję formules ir terminus, nusprendėm ir mes malonės paprašyt. Juk taip akcentuotą lygbę tereiki pasiekti!

lietuvis lietuviui vilkas

Kitaip šios situacijos nepavadinsi. Ir vėl Vilnius prieš Kauną, Kaunas prieš Vilnių. Rašomos peticijos, straipsniai, KMU studentai kaltina nelygiomis teisėmis, grasina emigracija.

Nuoširdžiai – juokinga! Lyg kiti neturi problemų ir nekovoja su vėjo malūnais.

Reikėtų pradėti nuo JGA pirmosios konferencijos kai KMU prorektorė lygino stojimo tvarką į KMU ir VU. Lygino ir džiaugėsi, cituoju „reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje, kuri yra tokia maža, yra skirtingos galimybės stoti į du skirtingus universitetus“. Galvoje sukosi mintis, kad Vokietija, kur ~80milijonų gyventojų rezidentūros stojimo tvarka Dresdene ar Miunsteryje yra visiškai tokia pati, ir jeigu keičiasi tai visiems. Tikėtina, kad ir likusioje vakarų Europoje yra taip.