tirpi kava irgi gėrimas

Geriausi atradimai padaromi atsitiktinai arba perteklio atveju – taip atsitiko su tirpia kava.

Maždaug 3-jame dešimtmetyje, Brazilija užaugindavo per daug kavos pupelių, dėl to įvairiais būdais jas naikino, tam kad nesumažėtų jos vertė rinkoje – darė iš jų trąšas, šėrė gyvuliams, skandino. Pagaliau, kažkam atėjus į protą, jie paskambino Nestle. Ji tuo metu garsėjo pasaulyje, kaip įmonė, kuri viską kondensuoja ir  verčia milteliais – mėsą į buljoną, pieną į pieno miltelius, etc. Taigi Nestle fabrikas sudarė komandą, kuri turėjo kavą padaryti ilgaamže.

Tai komandai du metus nesisekė, ji buvo “iškomplektuota” 1934-iais, tačiau vienas entuziastas, Max Morgenthaler toliau eksperimentavo savo namuose. Bėda buvo tame, kad norint kavą padaryti tirpia, iš jos reikia išvirti sirupą, kurį išdžiovinus gaunama tirpi kava. Gamybos procese buvo prarandamas visas kavos aromatas.
Tyrėjas pridėjo angliavandenių, rišančių aromatą ir, vualia!

1938-iais tirpi kava pasirodė prekyboje ir reklamoje. Orientuota į vyrus, sportininkus ir studentus, bei namų šeimininkes, netikėtai sulaukusias svečių.

Kava Europoje ir Rytuose išplito kai buvo pridedama į JAV armijos kareivių (G.I.) maisto davinius karo metu. USA Army Nestle įteikė medalį, kuriame dėkoja prisidėjus prie jų gerbūvio karo metu.

Tirpi kava nėra tik pigesnis ir beskonis plagiatas. Tai kofeino turintis gėrimas, su tokiu pat kavos aromatu ir visom puikiom kavos savybėm.

nedelsk!

Jau seniai norėjau parašyti šia tema. Cinkt! davė Rasos straipsnis apie kitą moterų nelaimę – gimdos kaklelio  vėžį.

Šiame klipe (autoriai – NMMC) viskas paaiškinta. Dėl to ir nenoriu plėstis (daugiau info čia). Siūlau, tiksliau prašau, kaip Vargo kalno herojus Malikas – Klausk! Klausk žmonos, močiutės, mamos, draugės, sesers, tetos, bendradarbės, kaimynės.. ar buvai pasitikrinti? Geriausias gydymas juk yra profilaktika.

Aš nekalbu apie miesto moteris. Labiausiai apeliuoju į tas, kurių tokia info nepasiekia. Be tokių moterų, kaip sako gydytojai “ten, periferijoje griūva namų ūkiai”.

mianas prie -25°

Tooltime again. Atostogos, pats laikas imti atsuktuvą ir pjūklą į rankas, išgręžti visą sesijos nuotaiką ir kitus šešėlius. Be to, užslinkus arktiniams šalčiams geriausiai šaltį vyti darbu. Užtrukau gerą darbo dieną, sunaudojau apie 20 lt, įkvėpimas iš čia

Viena meilės istorija

Šie visi “darbai” skirti mano geriems draugams, tiksliau jų šeimai. Dėl to visur yra skaičiaus “3″ magija ir daug daug saulės ir šiltų jausmų

Suvalkietiški papročiai

Per mano gimtadienį jie man padovanojo lentą, kad pradėčiau jiems gaminti lentyną (long story :D). Iš vienos lentos nelabai ką ir sukalsi, dėl to apsiribojau keliom interjero detalėm

Priemonės :

[p.s. paspaudus ant nuotraukos ji atsidarys didesniame lange]

atsargiai! operuoja poetai

Prisiminiau operaciją, kurioje galėjau vėpsoti iš arti, kai žmogui, tiesiogine to žodžio prasme, atvėrė širdį. Turbūt atėjo ir mano eilė, tiesa, lyriškai.

Istorijos yra angliavandeniai, jomis maitinuosi, jomis reikia maitinti savo smegenis.

Nuomonės yra baltymai, kurių reikia mažiau, bet jie ne ką mažiau svarbūs.

Ir yra mintys, ciniškos akimirkos ir žodžių junginiai – mikroelementai, be kurių kiekvieno tvirtas skeletas būtų tik balutė be šešėlio.

Viliaus Ančerio knygutė, tiksliau minčių rinkinys, į rankas įkrito pati, knygyne, kai siekiau kažkokio populiaraus viršelio. Gavau daugiau. Įkvėpimą.

Kai išsibalansuoju, jo mintys užkabina kitą stygą ir vėl dermė….

[skirta: scania-"visų formatų skaitytojai, vienykimės!"]

diy: kabykla auskarams

Per kalėdines atostogas vėl švaisčiausi su savo favorite žaisliukais – plaktuku ir replėm.
Norėjau auskarus laikyti tvarkingai, o ir šiaip, kaip mama sako, “nagus niežtėjo”, seniai jau meistravau.
Deja, negalėjau viso gamybos proceso įamžinti, nors, koks čia procesas, darbo ne itin daug. Todėl žemai tik rezultatas iš visų pusių, su ir be turinio.

Šiek tiek apie gaminimą

Reikia: medžio kulbės (parnešė brolis), kabliukų (pirkau Senukuose, 5lt už ~26 vnt), tuščių degtukų dėžučių, vinies, plaktuko ir replių. Na, aš dar nekęsdama dekupažo, nes tai iššūkių nesuteikianti terliojimosi technika, bandžiau tą medžio gabalą pasendinti. Sumanymas nepavyko ir ko pasekoje turėjau viską aplipinti vargšeliais Rafaelio angeliukais. Bet rezultatu ir tvarkele aš labai patenkinta. Trūkumai – šis daiktas užima nemažai vietos ir yra sunkus.
Gaminau su pasimėgavimu, užtrukau dvi dienas, bet dėl to, kad dariau tai laisvu nuo Kalėdinio pasiruošimo metu. Su plaukų džiovintuvu (kuris pagreitina dažų džiuvimą) tai užtruktų iki 2 valandų.
Taigi reikia tik nuteplioti medį, pasidaryti iš vinuko skylučių, į jas įsukti visokio diametro ir formos kabliukų. Ir viskas!

Foto

apie kavą vol.2

Kodėl po antro puodelio kava migdo?

Labas vakaras

Ir vėl sesija

Vėl kava

Jau rašiau kažkada trumpai apie kavos poveikį ir budrumą.

Dabar taip pat trumpai, apie KODĖL?

Įsivaizduokit sinapsę, aš ją žemiau nupiešiau papraščiau. Informacija nervais (tarkim iš taško A į tašką B) keliauja per sinapses, neurotransmiterių (infonešėjų) pavidalu. Adenozinas yra miegą, nuovargio jausmą “provokuojanti” medžiaga, kuri sako organizmui” jau viskas išeikvota, eik miegot”. Tuomet informacija (mediatoriaus pavidalu), kuri nori eiti tolyn, perduodama jau nebe taip greitai:

televizija ir naujienos. naujienos ir televizija

Tiesiog norėjau dviem pavyzdžiais pasidalinti.

Kas nutinka kai NEŽIŪRI televizoriaus

Taigi visas naujienas sužinai kirpykloje!!! Antai, Lietuvos talentai, girdėjau tokia laida yra (kažkada kolega ir ant vedėjos kažkodėl pyko) .. Tiesa, būtų autentiškiau jeigu kiek nors įsivaizduotumėte cituojamą tekstą suvalkietiško kirčiavimo rėmuose, t.y. tęęęskite visas balses. BUS LINKSMIAU!..

vietoj atviruko

Ilgai. jau visus šešis mėnesius svarstau, kodėl pradėjau šitą projektą – tinklaraštį. Kažkur vis dar miega užsakytas lietuviškasis jo adresas. Tik tingiu ir neturiu laiko ir žinių krikštui. Kada nors.

Visą tą laiką mokiausi ir tebesimokau vieno – rašyti. Juokinga, tačiau tik čia išmokau ir prisiminiau pastraipas. Rašymas padeda pasakoti istorijas. Kažkas yra pasakęs, kad laimingi tie, kurie jas moka pasakoti, bei tie, kurie jų klauso.

Visa tai buvo keli žingsniai iki vienos kalbos, vieno lygio egzamino. Jam koją kišo ne kalbos žinios, o mano chaosas galvoje. Jį įveikti rekėjo įtempti smegenis. o kaip tempsi kai nėra už ko? Ir aš susikaupiau. Ir išlaikiau. Ir jaučiau kaip mane palieka protas. Tiesiogiai. TAIP!

Tądien buvo Medikų dienos ir visi matė mano fake diagnozę. Dažnai taip būna – žmogaus jaučiasi laimingas, o visi nesupranta kas darosi. Kas čia vyksta? Tau viskas gerai? Gal pamiegok. Ataušk….

Ir taip aš priėjau linkėjimus. Kalėdinius.

Nenoriu linkėti sėkmės, kurios kiti pavydės.

Ir nelinkėsiu laimės, nes tai yra būsena, kuri ne kiekvienam skirta ir ne visiems jos reikia.

Ir pinigų ne. Juos reik užsidribt, laimėt, rast, pavogt…

Esu kompetetinga palinkėti tik įdomių įrašų, faktų, juoko; istorijų ir sužinojimo jose, gerų “diskusijų” komentaruose; minčių ir noro jas užrašyt. Kai kurie tai daro labai gerai. Kai kuriem linkiu daryti tai dar geriau.

Linkiu kad mira, smilkalai ir auksas sintezuotųsi į gražias, jaukias ir lauktas ir netikėtas dovanas.

Linksmų švenčių!

Giedrė

bunda žvėrys!

Visokiausios suvestinės. Ataskaitos, atsiskaitymai, apmąstymai, apsvarstymai.
What’s bad, what’s worse… baigiantis metams visi turime atskaitos tašką ir žiūrime atgal.
Aš neabsoliutinu. Tik garsiai mąstau.
Dažnai noriu po letargo miego pabusti, po kokių 5 metų, po viso šito šūdo, kai galėsiu daryti ką noriu ir kada noriu.
Tačiau antra vertus.. it’s not that bad matyti čia ir dabar. Konstruoti kasdienybę. Laviruoti ir gintis iš įvairiausių situacijų.

Manau kiekvienas, kuris paklaustas “na, tai kaip sekasi?” – “gerai… po truputį… ačiū, gerai…” atsakome panašiai. Tačiau galvą guldau, metai buvo tikras emotional race! Streso kasneliai, ramybės pagundos ir jėga varyti toliau. Vartyti, vartoti… and so on. Kai pagalvoji  – galybės gautos informacijos, gausybė faktų, nemažai palikto visokio šlamšto. Tai ir reiškia, kad pulsuoji, kad buvai. Net jei tau taip neatrodo, prisimink kaip nors kartą vijeisi autobusą ir plakė širdis. Jei tai ir nebuvo emocinis klimaksas, tavo organizmas tau davė deguonies. Maisto mąstymui.

Niekada nedarau planų, kaip B.Jones… Darau planus akimirkoms. Ir džiaugiuosi kitais metais. Nes bus mano metai. Žvėrio metai ;] Net nežinau kokie yra dabar. Ir nesvarbu, nes kai aš būsiu savo tigro kailyje nuversiu kalnus.

And this is my spirit. So far :]

meilė, ateinanti stygomis

Tais laikais, kai nebuvo kam įtakoti žmogaus jausmų, tikriausiai egzistavo jų du – geras ir blogas jausmas. Kadangi blogas yra destrukcija, o geras kūryba, tai visi kūriniai buvo apie meilę.

Simfonija yra ne kas kitas, o meilė. Galvojau aš visą vakarą klausydamasi S.Rachmaninovo koncerto fortepijonui nr.3 d-moll, ir P.Čaikovskio simfonijos nr.6 h-moll.

Apsistokim ties S. Rachmaninovu, kuris šįkart kalbėjo Luko Geniušo skambinamais klavišais. Aristokratiškai surinkti skambesiai ir nepaprastas melodingumas. Tai Rachmaninovo stilius. Jis mane žavi tuo, kad nėra monotoniškas ir mažiausiai du kartus išprotėja kūrinio metu. Atsargiai surenka vieną jausmą po to kito, viską išbarsto ir nepasimetęs gražina atgal. Tikrų tikriausia muilo opera! Pagalvotum.

P. I. Čaikovskio “Pathetique” skambėjo rusiškai, skambėjo galingai.

Abu kūriniai skambėjo po “ilgesingosios rusų klasikos” pavadinimu. Tačiau skambėjo skirtingai. Nesuprantu dabar, ar tai dėl mano simpatijų ar dėl to, kad tiek abu autoriai, tiek kūriniai skiriasi. Tas klasikinėje muzikoje smagiausia. Ji tave užsiaugina. Muzikos suvokimas, ateinantis jausmais, kuriuos norėdamas išsiaiškinti imi domėtis minorais ir mažorais, išmoksti techninius žodžius, kaip partitūra ar rečitalis.

Tikiu, kad po kurio laiko man šis įrašas bus juokingas. Bet aš dabar nieko nebijau :)

Kūriniai: